Pamąstymai tėvams...

 

Mes, tėvai, nuolat skubam, lekiam...

Svajojam apie laikus, kai mūsų vaikai užaugs...

O gal mes per tą skubėjimą ką nors prarandam?

Linkiu sau ir Jums, kad  ateityje nereiktų svajoti:

 "O  JEI AŠ GALĖČIAU IŠ NAUJO AUGINTI SAVO VAIKĄ..."

Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.

Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.

Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.

Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis.

Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.

Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.

Nevaidinčiau rimto, o rimčiau žaisčiau.

Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.

Vaiką dažniau ant rankų paimčiau ir mažiau tampyčiau.

Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.

Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.

Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.

Vaikų paprašė atpažinti mamas užrištomis akimis

http://vyturiukai.jimdo.com/naudingos-nuorodos/t%C4%97veliams/

 

PRADINUKO KERTELĖ

 

Kodėl ne kiekvienam lengva išmokti skaityti ir rašyti?

Atėję į mokyklą, vaikučiai su džiaugsmu mokosi įvairių naujų dalykų. Susipažįsta su raidėmis, mokosi skaityti, rašyti, kurti. Tačiau jau pirmoje klasėje mokytojai ir tėveliai pastebi, kad vaikui nepavyksta išmokti skaityti ir rašyti, tuo tarpu matematiniai ar kiti, atrodytų daugiau sumanumo reikalaujantys dalykai, sekasi gerai. Ugdytojai stebisi, nesupranta, kodėl jų vaikas negeba skaityti arba skaito labai prastai, vėliau pastebi, kad mokinukas turi sunkumų ir su rašyba. Rašto darbeliuose aibės klaidų, praleistų raidžių, skiemenų, žodžiai susijungę į visumą ir t.t. Pirmos klasės pabaigoje tėveliai viliasi, kad vyresnėse klasėse klaidų neliks, vaikui seksis geriau, bet vėliau nusivilia matydami vis didėjantį jų skaičių, sunkumus skaitant ir suvokiant tekstą. Specialistai skaitymo ir rašymo sunkumus vadina disgrafija ir disleksija. Pastarieji sutrikimai yra vieni iš labiausiai paplitusių mokymosi sunkumų mokykloje.

Kas yra disleksija?

Disleksija – tai vaikų, turinčių normalų intelektą, geras socialines, kultūrines sąlygas, skaitymo mokymosi sunkumai. Didžiai daliai vaikų disleksija pasireiškia tuo, kad mokinys lėčiau mokosi skaityti, lėčiau skaito ar nuolat daro skaitymo klaidas (pvz., raides sukeičia vietomis, iškreipia garsą, praleidžia tam tikrus garsus) arba neteisingai supranta perskaityto žodžio reikšmę. Disleksija gali būti tiek įgimta, tiek įgyta. Šį sutrikimą turintys žmonės gali būti tiek aukšto, tiek nepakankamo intelekto. Taigi, jei jūsų vaikas sunkiau skaito, neklijuokite jam protiškai atsilikusiojo etiketės. Disleksija serga apie 5–8 procentai mokyklinio amžiaus vaikų, berniukai – 3–4 kartus dažniau nei mergaitės. Yra šeiminis polinkis į šį sutrikimą. Tai reiškia, kad šeimoje paprastai būna keli asmenys, kuriems pasireiškia šis sutrikimas.

Kaip galite padėti savo vaikui namuose?

Išklausykite vaiką, kalbėkite su juo aiškiai, išsamiai, atsakykite į jo klausimus, pataisykite švelniai, bet neįkyriai.
Jei yra kalbos sutrikimų, kreipkitės į logopedą.
Jei lėtai progresuoja kalbos, skaitymo įgūdžiai, patikrinkite vaiko klausą bei regėjimą.
Skaitykite vaikui ir būkite kantrūs. Gali praeiti daug laiko, kol vaikas sugebės atpasakoti istoriją.
Kartu dainuokite daineles, skaitykite eilėraštukus.
Mokykitės kartu, atlikite įvairias užduotėles, žaiskite, kalbėkitės, kurkite.

 

Ar šis sutrikimas gydomas?

Disleksiją galima koreguoti. Dažniausiai šią problemą sprendžia logopedai. Beje, problema sprendžiama bet kuriame amžiuje, tačiau kuo ankščiau tai pradedama daryti, tuo rezultatai būna geresni. Skaityti, tarti žodžius ir pan. mokoma naudojant specialias metodikas. Tiesa, reikia pabrėžti, kad dirbti tenka daug ir tikrai ne vieną mėnesį. Asmenims, kuriems pasireiškia šis sutrikimas, paprastai patariama rinktis tas veiklos sritis, kurioms nereikia ypatingų kalbinių žinių, pvz.: meną, matematiką, rinkodarą, fiziką, sportą ir pan.